„Elenos Urbaitis skulptūra Atsispindėjimai ne tik atsikartoja vandens paviršiuje, bet ir pati atspindi ją supančią aplinką, praplečia kraštovaizdžio erdvę, tarsi suteikdama jam ketvirtą matmenį. Trys beveik vienodos konfigūracijos plieno lakštai, išdėstyti vienas šalia kito, atrodo lyg būtų sustingę vandens srautai iš šalia esančio tvenkinio. Erdvę, natūralią gamtos šviesą ir atspindžius autorė panaudojo kaip neatsiejamą savo skulptūros dalį. Lakštai, jų atšvaitai vandenyje, veidrodiniu principu atspindi žiūrovą tai, kas yra aplink. Realybė modeliuojama pačiais netikėčiausiais būdais, žiūrovai atsiduria neįprastoje, meniškai transformuotoje aplinkoje.“

(Iš Kotrynos Džilavjanaitės straipsnio žurnalui „Kultūros barai“ 2007 Nr. 4)

„Mums būdingas siekis sudėti viską į žodžius, ieškoti intelektualaus, suprantamo visa ko paaiškinimo. Savo darbe aš paprastai pradedu nuo racionalios idėjos ar pamatinės, paprastos sekos ir dirbu tol, kol pasiekiu kitokią, įkvėpimo būseną. Ji nukelia mane ten, kur vyrauja kūrybinė nuotaika, o vedliu tampa intuicija. Kita vertus, mano darbo procesas nuolatos dinamiškas, ypač artėdamas prie kūrinio užbaigimo, nuolatos vaikštau aplink svarstydamas, ieškodamas, kaip skulptūros egzistenciją paversti daugiadimense. Kiekvienas požiūrio kampas, žiūrovo pozicija leidžia atrasti kitokią realybę. Taip šiuos meno kūrinius ir reikėtų matyti. Man gera matyti vaikus bėgiojant ratais aplink skulptūras per jų pristatymo renginius! 

Man didžiulė garbė nuo šiol tapti Europos parko dalimi." - sako M. di Carlo.

Instaliacijos bendraautorius Andrius Mamontovas teigia, kad įkvėpimo garso takeliui pasisėmė žvelgdamas į instaliaciją iš taško, kuriame visi fragmentai susilieja į vieną apskritimą. „Žiūrėdamas į juodą apskritimą, galvojau apie vinilo plokštelės garsą, kuris primena ugnies traškesį. Taip atsirado šis garso takelis. Kai kur palikau chaotišką traškesių judėjimą, kai kur jis suformuoja ritmines figūras, tarytum chaosas tampantis tvarka ir tvarka virstanti chaosu. Tai simbolizuoja nuolatinį gamtos ir mūsų santykio su ja kismą“, – sako A.Mamontovas.

Šventasis arkangelas Mykolas yra Kyjivo globėjas.

"Tūkstantmečių kaitą simboliškai paženklino Karoso ir LNK televizijos inicijuota akcija „Atiduok Europai seną televizorių“ – žmonės iš visos Lietuvos vežė į parką atgyvenusius „vaizduoklius“ ir už tai galėjo jame apsilankyti nemokamai. Daugiau nei 2000 įvairiausių formų aparatų buvo panaudota statant didžiausią pasaulyje kūrinį iš televizorių („LNK infomedis“, 2000; pateko į Guinnesso rekordų knygą). Iš televizorių suformuotas medžio formą primenantis labirintas funkcionuoja kaip pavergto proto metafora, atskleidžianti per šias dėžes transliuotų vaizdų ir ideologijos ryšį. Po labirinto šakas ir šaknis klaidžiojantys žiūrovai atsiduria klaustrofobiškoje aplinkoje – sienos aukštesnės už žmogų, takai gana siauri, labirinto centre guli apdaužyta betoninė Lenino skulptūra. Einant užgesusių ekranų labirintu galima patirti uždelsto veikimo efektą – net ir praradę maitinimo šaltinį, ekranai išsaugojo atspindžio galią."

Iš Laimos Kreivytės straipsnio žurnalui „Dailė“ 2012 Nr. 2

Tai vienintelė skulptūra Lietuvoje, vaizduojanti policijos pareigūną.

Po konkurso “Pagautas vėjas” paskelbimo, Europos parką pasiekė net 71 laiškas iš 25 pasaulio valstybių. Gana didelę dalį darbų sudarė konceptualios skulptūros, bandančios pažaboti vėją. Pasak parko vadovo Gintaro Karoso, šio konkurso nugalėtojas – ypač organiškas darbas, gerai perteikiantis "pagauto vėjo" mintį. 

2005 m. rugpjūčio 22 d. Europos parke vyko Mariaus Zavadskio kūrinio Karuselė pristatymas. Jauno 26 metų menininko Mariaus Zavadskio meno projektas buvo atrinktas iš 33 konkursui pristatytų pasiūlymų. Interaktyvi žaisminga maždaug 4 metrų aukščio plieno skulptūra leidžia pačiam žiūrovui  sudalyvauti meno kūrinyje.

Autorius Džonas Barlou Hudsonas (g.1945 m.) teigia, kad jo kūryboje labai svarbus centras, paprastai visos jo skulptūros jį turi. „Tai gali būti dangaus ir žemės jungtis, žmogaus ir gamtos vienybė, tiesiog centras – mūsų, Europos, visatos“. Centro buvimas, savęs sutelkimas svarbus ir Tai Chi Chuan rytų kovos meno praktikoje.

1995 metų birželio mėnesio skulptorius Benbowas Bullockas iš Kalifornijos laivu atsiuntė dovaną muziejui savo darbą „Aukščiausiasis kvadrantas“.

„Kurdama šią kompoziciją daug galvojau apie supančią aplinką: dangus, žemė, šaltinis, ąžuolas, smėlis, žolė, varlės, stirna, kiškiai... Trys akmeninės kolonos: Įėjimas, Atrama, Išėjimas. Galvojau apie žmones, apie šalį, apie atgimimą“ – taip apie savo kūrinį Europos parke pasakojo Japonijos menininkė Tei Kobayashi.

Miguelis Angelas Velitas (g. Limoje, Peru, 1962 m.) savo, kaip menininko kelią Miguelis Angelas Velitas pradėjo labai ankstyvame amžiuje, vėliau studijavo menus Peru, taip pat Argentinoje ir šiandien yra vienas iš labiausiai pripažintų Peru šiuolaikinio meno atstovų.

Skulptorius Wijnandas Zijlmans savo kūrybai visų pirma renkasi natūralų akmenį. Akmuo turi labai gilią praeitį ir jau „nukeliavo“ ilgą kelią iki tol, kol skulptūra suteikia jam naujas dimensijas. Menininkas akmenį paverčia „permatomu" ir meditatyviu. Tuo pat metu kurėjas atskleidžia galimą akmens kompaktiškumą ir poeziją, pasiekdamas pačią medžiagos esmę.

Vytauto Kašubos, žymaus lietuvių išeivijos menininko skulptūra „Berankė“ sukurta 1954 m., Europos parke kūrinys pastatytas 1996 m.

„Svajotojas turi sparnus, trys akmenys vaizduoja jo svajones. Paskutiniame akmenyje yra pynė, kuri sugrąžina svajotoją į realybę.“

Meicalas Watsas

Adri A.C. de Fluiteris – vizualinio meno kūrėjas, parodų kuratorius, tarptautinių meno projektų organizatorius. Adri A.C. de Fluiterio organizuoti meno projektai traukė visuomenės dėmesį, buvo įvertinti ir Nyderlandų karalienės Beatričės. 1984 m. ji apsilankė Amsterdamo parke, kur menininkas dirbo su nacionaliniu projektu, o 1999 metais organizuoto tarptautinio projekto metu sukurtą 17 km. ilgio meninį maršrutą ji aplankė raita ant žirgo. 2002 m. karalienė sraigtasparniu atskrido į „Peat Polis“ projekto atidarymą, kuriame dalyvavo 10 menininkų iš įvairių šalių, o 2009 m. darkart sraigtasparniu atvyko aplankyti tarptautinės kasmetinės Adri A.C.Fluiter kuruotos parodos gamtoje; per mažus meistelius, kuriuose buvo eksponuojami meno kūriniai, ji tuomet keliavo autobusu. Taip karalienė ne kartą lankėsi Drentės regione dėl Adri A.C. de Fluiterio meninės veiklos. 2015 m. menininkui buvo  įteiktas Nyderlandų valstybinis apdovanojimas (Oranje-Nassau ordino riteris) už ilgametį indėlį meno srityje Nyderlanduose. Daugiau nei trisdešimt metų Adri A.C. de Fluiteris paskyrė menui ir gamtai, aktyviai dirbo kaip vizualaus meno kūrėjas, įvairių meno projektų, meno kelių ir simpoziumų iniciatorius ir organizatorius.

Japonų menininkas Yoshitada Ihara gimė 1943 m. Kasmet 1967–1974 m. jis buvo apdovanojamas Tokijo Metropoliteno meno muziejaus prizais. Menininkas plačiai žinomas Japonijoje, jo darbai eksponuojami ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitur.

Vienas iš Miguel Sanoja įkvėpimo šaltinių – Centrinės Amerikos meno istorija,  kuria jis itin domėjosi, tačiau jo kūrybai didelės įtakos turėjo ir Vakarų Europos menas. Menininko darbų tematika įvairi, įkvėpta universalios neaprėpiamos vaizduotės, gamtos. Nuolatinis Miguel Sanoja kūrybos motyvas – skirtingai interpretuojama žmogaus forma, atspindima įvairiausiose būsenose.

Elisabeth Wierbicka (WELA) – 1964 m. Krokuvoje gimusi, Paryžiuje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi menininkė. 1984–1989 m. jis studijavo Krokuvos Dailės akademijoje, 1989 m. tęsė studijas Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje ir čia pradėjo savo kaip tarptautinės menininkės karjerą. 

Antonia Spowers – skulptorė, dirbusi su įvairiomis medžiagomis – stiklu, akrilu, metalu ir popieriumi. 1934 m. gimusi Jorkšyre, vėliau, nuo 1996 m. menininkė gyveno Velse.

Mara Adamitz Scrupe yra poetė ir dailininkė, sukūrusi daug reikšmingų meno kūrinių poezijos, skulptūros ir kitose srityse. Jos meno projektai buvo plačiai pripažinti Jungtinės Amerikos Valstijose, Europoje ir Kinijoje.

2001 metų birželio 31 dieną Europos parke buvo įkurdintas žymaus scenografo Adomo Jacovskio darbas – 4,5 metro aukščio bei 6 metrų ilgio Gulinti galva.

Čekijos menininkas Aleš Vesely gimė 1935 m. Časlave. 1952-1958 m. jis studijavo Dailės akademijoje Prahoje, 1950 m. pabaigoje buvo vienas iš Čekijos abstrakcionizmo meno judėjimo atstovų. Menininkas daug dirbo su monumentaliomis skulptūromis, dažnai susijusiomis su specifiniu kraštovaizdžiu.

Evaldas Pauza (g. 1966 m.) – žinomas Lietuvos skulptorius. Kurdamas menininkas konceptualaus turinio dažnai ieško realistinėse formose.

„Žmonės gali sakyti, kad nesupranta meno, ir tai bus gerai, gali savaip suprasti – tai gerai, ar net menkinti meną – irgi gerai, pagaliau tai paties meno sukelta reakcija. Nepriklausomai nuo žmonių požiūrio į meną, be jų pati kūryba neturi prasmės, nes jos paveiktas žmogus keičiasi. Tikiu, į gera.

Muziejus po atviru dangumi – besikeičiantis laike. Tai pastebi kiekvienas apsilankęs skirtingu metų laiku“, – sako Gintaras Karosas ir užrašo didžiulės knygos lape: „Nuolat jis kitoks, kaip ir pats gyvenimas. Ryte paskendęs rūke, dieną atsisakęs paslapties skraistės ir jaukus, šešėlių žaismo papildytas pavakare ir labiausiai susikaupęs beveik sutemus. Vis kitoks, ir pažinti jį reikia laiko – daug metų būti kartu, gyventi jame. Skirtingas paukščių garsų choras kiekvienu paros metu, prieš lietų ar po, ką jau kalbėti apie besikeičiančius metų laikus. Gamta juk tobula. Jos dalelė, sumaišyta su žmogaus kūryba, kiek panaši į gyvenimo atkarpą, kuria žymime savo buvimą pasaulyje.“

Damienas Moro, Belgijos skulptorius, kuria monumentalias erdvines skulptūras iš plieno, kuriomis sustabdo laiką. Jo darbai kuria vizijas stebėtojo prote ir leidžia pasiekti meditatyvią būseną.

Skulptorius Gintaras Karosas sako, kad kultūros tema labai plati: „Kultūros sąvoką lengviau apibrėžti žodžiais nei formomis, bet įgavus patirties ateina laikas, kai vizijos subręsta ir norisi kalbėti apie pamatinius žmogaus gyvenimo dalykus. Man kultūra – pirmiausia žmogaus praeities ir dabarties prasmingi pėdsakai, kuriuos po kruopelę yra sulipdžiusi žmonija. Kultūra yra paradoksali: stipri kaip pagrindas ir kartu trapi, nykstanti; lyg ir aiški, bet sunkiai nusakoma; monumentali kaip kalnas ir kartu klaidi kaip labirintas.“

Menininkas Evaldas Pauza gimė 1966 m. Kaune. 1982-86 m. studijavo S. Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, 1989-95 m. – Vilniaus dailės akademijoje, įgijo skulptoriaus specialybę. Nuo 2000 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1994 m. menininkas dalyvauja parodose, dirba skulptūros srityje.

Menininkas, skulptorius ir tapytojas Robertas Pasigas gimė Sietle, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1949 m. Menų bakalauro laipsnį jis įgijo Centriniame Vašingtono universitete Elensburge, o magistro – Kalifornijos universitete Berklyje.

Skulptorius Vladas Kančiauskas 1968-1974 m. studijavo Valstybiniame dailės institute, 1989-1990 m. – Moderniojo meno studijoje Niujorke (JAV), 1995 m. – šiuolaikinio meno studijoje Romoje (Italija). Nuo 1975 iki šiol dalyvavo daugelyje parodų Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Japonijoje, Lietuvoje.