Atsispindėjimai
Tai kompozicija iš nerūdijančio plieno lakštų, savo forma primenančių bures, išdėstyta ant kalvelės prie tvenkinio. Lakštų
pasvirimo kampas skirtingas, taip išryškinamas šviesos žaismas. Tai, kas atsispindi, ir tai, kas atspindi, gražiai mainosi
keičiantis apšvietimui.
Šviesa – labai svarbus šios menininkės kūrybos elementas. „Šviesą aš laikau mūsų gyvenimo, įkliuvusio į paties žmogaus sukurtos modernios tikrovės spąstus, išraiška. Šviesa yra jėga žmogaus, kovojančio ankštoje aplinkoje“, – teigė Elena Urbaitis (1922–2006).
Tapytoja ir skulptorė Elena Urbaitis, gimusi Šiauliuose, didžiąją gyvenimo dalį praleido išeivijoje. Long Ailando mokykloje dėstė meną. Kūryboje naudojo labai įvairias technikas, eksperimentavo, akcentavo šviesą, siekė sujungti tapybą, skulptūrą, architektūrą.
„Elenos Urbaitis skulptūra Atsispindėjimai ne tik atsikartoja vandens paviršiuje, bet ir pati atspindi ją supančią aplinką, praplečia kraštovaizdžio erdvę, tarsi suteikdama jam ketvirtą matmenį. Trys beveik vienodos konfigūracijos plieno lakštai, išdėstyti vienas šalia kito, atrodo lyg būtų sustingę vandens srautai iš šalia esančio tvenkinio. Erdvę, natūralią gamtos šviesą ir atspindžius autorė panaudojo kaip neatsiejamą savo skulptūros dalį. Lakštai, jų atšvaitai vandenyje, veidrodiniu principu atspindi žiūrovą tai, kas yra aplink. Realybė modeliuojama pačiais netikėčiausiais būdais, žiūrovai atsiduria neįprastoje, meniškai transformuotoje aplinkoje.“
(Iš Kotrynos Džilavjanaitės straipsnio žurnalui „Kultūros barai“ 2007 Nr. 4)
