Neatpažinto augimo erdvė

Šis Magdalenos Abakanovič (1930–2017) kraštovaizdžio kūrinys Europos parke užima 2012 kv. m plotą, jį sudaro 22 skirtingo dydžio tuščiavidurės betoninės formos. Kompozicija buvo kuriama visus metus. Tiesa, atvykusi į Lietuvą, menininkė iš pradžių ketino sukurti Europos parkui vidutinio dydžio skulptūrą. Tačiau pažinusi aplinką ėmė galvoti apie didesnio masto kūrinį, tobulai derantį su gamta. Taip pamažu užaugo „Neatpažinto augimo erdvė“, darbas, sukuriantis nuotaiką ir darantis įspūdį, skatinantis žiūrovų vaizduotę, nes kiekvienas lengvai gali priskirti jam savo prasmę.

Stovint aukščiau, formos atrodo ne tokios ir didelės, tačiau leidžiantis žemyn galima tarsi pajusti jų „augimą“. Didžiausias objektas sveria apie 18 tonų.

Pati autorė, visuomet ieškanti neapibrėžtų formų, kalbėdama apie šias milžiniškas formas prisimena: „Pavasarį sprogsta pumpurai – gyvybės pritvinkusi forma, vasarą šienas kraunamas į kupetas – jų forma taip pat panaši. Kaip ir neprasiskleidusių žiedų. Žmogaus viduje taip pat yra panašių kontūrų...“ Kiekvienas šiems anonimiškiems nežinomiems objektams suteiks savo reikšmę. Kaip sako Magdalena Abakanovič, daug dalykų yra nepaaiškinama. „Bandai atidaryti duris, už jų randi kitas, už tų – dar vienas, o šių negali atidaryti...“

Nuo tada, kai 6-ajame dešimtmetyje Lenkijoje buvo pradėti eksponuoti Abakanovič darbai, menininkei teko nemažai keliauti po pasaulį (ji pabuvojo net Papua Naujoje Gvinėjoje, Indonezijoje, Meksikoje), dalyvauti daugelyje tarptautinių parodų. Ji domėjosi ne tik šiuolaikiniu, bet ir primityvių bendruomenių menu. Abakanovič kūrybos apimtis yra didžiulė, dailėtyrininkės Jasios Reichardt nuomone, palyginti ją galima nebent su naujų planetų ir žvaigždžių sukūrimu.

Maiklas Brensonas, rašydamas apie Magdalenos Abakanovič reikšmę moderniosios skulptūros istorijai, prisimena, kad susidomėjęs jos darbais iškart suprato menininkę turint išskirtinių gabumų, suprato, „kad jai, kaip ir Lučianui Pavaročiui ar Biliui Holidėjui, lemta formuoti ir nešti ant pečių visą kultūrą. <...> Abakanovič yra lenkė, bet ji priklauso visam pasauliui.“