Vieningi įvairovėje

Įsivaizduokite – aštuoni menininkai, vienas po kito dirba su vienu akmens luitu, be dizaino koncepcijos, be susitarimų. Žinoma tik tema, pati bendriausia idėja, pavadinimas – „Vieningi įvairovėje".

Šis Eksperimentas vyksta trimačio meno – skulptūros – srityje, pasitelkus entuziazmą redukcijos būdu sukurti kažką, kas turi didesnę vertę nei originali medžiaga. Nuspręsta, kad turi būti kuo mažiau taisyklių, svarbiausia – procesas ir įgyvendinimas.

Aštuoni menininkai imasi dirbti su akmeniu. Kiekvienas menininkas ankstesniojo paliktą darbą interpretuoja kaip savo "baltą lapą" ir turi visą laisvę daryti ką tik nori. Jis gali keisti, tobulinti savo pirmtakų darbą, – tai jo sprendimas. Visas procesas buvo filmuojamas, įrašyti interviu su jo dalyviais.

Skulptūros Eksperimentui buvo paruoštas didžiulis dolomito luitas – 50 cm pločio, 50 cm gylio ir 220 cm aukščio. Projektą finansavo Aachener banko fondas. Atsitiktinai pasirinkta, kuris menininkas po kurio imsis darbo.

Pirmuoju teko būti Alfredui Mevissenui. Galvodamas apie tai, kad ką bedarytume ten, kur esame, tai turi įtakos visai Žemei, akmens viršuje jis suformavo sferą, tačiau paliko ją lyg "įvyniotą" akmenyje, pilnai neatskleistą. Buvo atverta viršutinė dalis. Tuomet į Eksperimento kūrybinę erdvę atvyko menininkas Herbertas Leichtle ir jam kilo natūralus noras ištiesti skulptūrai ranką – jis suformavo sparną primenantį paviršių, o jame, – ranką, plaštaką. Kai įrankius į savo rankas perėmė Frankas Tilsas, skulptūros paviršiuje rankomis atsirado žvaigždės, o tuomet Riccarda Menger sukūrė šaknis, kurios susiekė su sfera skulptūros viršuje. Simone Carole Levy kūrė sąsajas tarp elementų, kurios apjungtų ir leistų matyti skulptūrą kaip vientisą kūrinį. Cristianas Friederichsas prisidėjo sukurdamas dainą – vos susipažinus su Eksperimentu jam kilo asociacija, neilgai trukus virtusi muzikos kūriniu. Jis taip pat toliau dirbo su skulptūra išryškindamas ir tobulindamas tai, kas sukurta. Paskutinis su Eksperimentu dirbo menininkas Achimas Rippergeris. Kadangi jis dalyvavo viso proceso metu, dokumentavo medžiagą, kitaip nei jo pirmtakai, jis iš anksto gerai pažinojo tai, kas jau sukurta. Be to, užbaigti kūrinį – taip pat kitokia atsakomybė. Po jo rankomis sfera skulptūros viršuje virto astronauto šalmu, iš po kurio žvelgė vaikas. Tam tikra prasme, atsirado įtampos tarp praeities ir ateities atspindėjimas. Menininkė Michaela Lawtoo pačioje pabaigoje prisidėjo papildydama skulptūrą iš kitų medžiagų sukurtais elementais. Skulptūros įgyvendinimas – projekto „Menas išjudina Europą" (Art Moves Europe), kurį sumanė Alfredas Mevissenas, dalis.

Žmogus visuomet ateina į naujas, nepažįstamas situacijas, kurių negalima suplanuoti iš anksto. Tenka stengtis suprasti tai, ką atranda, ir nuspręsti, ar gali, ir kaip gali prisidėti, kokius tam turi resursus. Ilgainiui gaunami rezultatai. Svarbu žinoti savo galimybes ir turėti pakankamai pasitikėjimo savimi matyti savo indėlį kaip dalį visumos.