Naujienos

„Meniškiausias metų laikas, ruduo, atėjo į meniškiausią vietą" (iš muziejaus lankytojų atsiliepimų).

Po klegančių vaikų kojomis čežantys lapai ir džiugūs balsai, lengvas medžių šlamėjimas – rudenį, nutilus paukščių čiulbesiui, jau kitokių garsų prisipildo muziejaus po atviru dangumi Europos parko erdvės. Gamta rimsta, dienos šviesa lyg švelnesnė, matiškesnė, o spalvos sodrios. Kvepia rudeniu.

Didžiuliai rudeniški lapai, atskrieję net iš pietų Afrikos

Kiekvienu metų laiku Europos parką gera atrasti vis kitaip, vis kitokį įspūdį kelia meno kūriniai, rėminami besikeičiančios gamtos. Rudenį ypač smagu užklysti į laukymę, kur rudens lapai ne tik čeža po kojomis, tačiau sukilę aplink, didžiuliai, sukasi aplink savo ašį. Gal į gaudynes su vėju? – kviečia judesiui Strijdomo van der Mervės kūrinys „Pagauk vėją". Pietų Afrikos respublikos menininko sukurta instaliacija gali išties gali nuteikti svajingai, ypač pačiam besisukant rudens lape...

„Apsilankymas Europos parke šį kartą paliko stiprų alternatyvaus laiko ir alternatyvios istorijos įspūdį: čia pat nuo 1991 metų turime nuostabią vietą, iš kurios miestų administratoriai ir projektuotojai galėjo dešimtmečius mokytis – kaip skulptūra (o ir architektūra) gali išjudinti erdvę ir ją šokdinti, kaip sukurti vietas, kur norisi užsibūti, kaip sukurti pusiausvyrą tarp gamtos ir žmonių kūrinių." – miesto antropologės Jekaterinos Lavrinec įrašas socialiniuose tinkluose.

Muziejus, „gimęs" rudenį

Ruduo – nostalgiškas metas. Europos parke spalį minimas muziejaus gimtadienis. Pati pirmoji ekskursija anuomet dar visai minimalioje, vienos skulptūros muziejaus ekspozicijoje įvyko 1991 metų spalio 5 dieną. Skulptoriaus Gintaro Karoso „Europos parko simbolis" buvo ta skulptūra, apie kurią anuomet susirinko menininko studijų draugai. Toje pačioje, ąžuolų supamoje laukymėje, ši skulptūra ir šiandien, dažnai aplink ją susiburia vaikų grupelės, siekia paliesti simbolinį centrą, kur visi keliai subėga į vieną tašką.

„Labai nostalgiškai sentimentalus, mistiškai magiškas parkas – čia sugrįžti norisi būtent rudenį... Taip ir dairaisi per petį, lyg tikėtumeisi už darnaus gamtos ir postmodernistinio meno šydo sutikti burtininką..." (iš lankytojų atsiliepimų).

Ruduo – edukacijų metas

Muziejuje po atviru dangumi, Europos parke, ruduo – taip pat ir edukacijų metas. Iš visos Lietuvos atvykstantys įvairaus amžiaus moksleiviai čia užsiima įvairiomis veiklomis, leidžiančiomis prisiliesti prie šiuolaikinio meno pasaulio, o kartu pailsėti gamtoje. Kūrybinių veiklų dalyviai iš muziejaus iškeliauja nešini spalvingais darbeliais, mandalomis, sapnų gaudyklėmis ir grafikos spaudiniais, o pasirinkę aktyvų laiko praleidimą, smagų rungtyniavimą beieškant lobio po visą parko teritoriją, išvyksta pilni įspūdžių.

„Slepiu uodegą ore, sklandžiau kaip Europos paukštis, bet vis dėlto įtartinas mokslas, o gėris nugali blogį! Jūsų patogumui gaudžiau vėją ir laikiau parke kiškutį už ausų" – Europos parko kūrinių pavadinimų mozaiką sukūrė muziejaus lankytojos Oksana ir Aušra.

Meno miškas visų svajonėms

Rudeniškas gamtos šokis, tarsi įspūdingas finalinis pasirodymas prieš ilgą poilsį, muziejui po atviru dangumi suteikia ypatingą atmosferą. Nors daugelis eksponatų didžiuliai, lyg įleidę šaknis, „apsigyvenę" muziejaus aplinkoje, Meno miške nėra statiškumo, priešingai, – jis tarsi nuolatiniame judėjime, vyksme. Čia stebimas nenutrūkstantis gamtos ir meno kūrinių šokis ir nuolatinis kalbėjimasis vis besikeičiančioje erdvėje – žmogaus, gamtos ir meno.

Jau daugiau nei trisdešimt metų skaičiuojantis Europos parkas, realybe tapęs vieno žmogaus svajonės išsipildymas, šiandien yra erdvė, atvira visiems svajotojams. Kiekvienas kviečiamas leistis į kelionę po Meno mišką, pasivaikščioti takais, nuklotais spalvingais medžių lapais, paįvairintais sudygusių grybų, pabirusių lazdyno riešutų, rudens šlamesiui lydint.

„Didžiausias Gintaro Karoso kūrinys – pats Europos parkas, jo koncepcija, evoliucija ir nenutrūkstamas įvairiausių elementų choreografijos kūrimas. 55 ha meniškame kraštovaizdyje eksponuojama įspūdinga kolekcija, kurioje dabar jau daugiau kaip 100 eksponatų – čia kuriamas dialogas tarp meno kūrinių, erdvės ir žiūrovų." – knygoje „Destination Art" apie Europos parką rašo meno tyrinėtoja Amy Dempsey.