Naujienos

Miguelis Sanoja (1948–2003) – Venesuelos menininkas, skulptorius, dažnai kūręs savotiškos, paslaptingumo nuotaikos persmelktas bronzines figūras. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios aktyviai kūręs, Miguelis Sanoja anksti savo karjeroje sulaukė tarptautinio dėmesio, jo parodos vyko ne tik gimtojoje Venesueloje, bet ir įvairiose Europos, Pietų Amerikos šalyse, Australijoje ir kitur. Šiandien jo darbai eksponuojami, parduodami meno galerijose. Koks žmogus buvo šis paslaptingas kūrėjas ir kaip jis susijęs su Lietuva?

Miguelis Sanoja „Kaimas“, iš serijos „Gentiniai“, 1995–1997 m. Aukščiausia figūra – 22 cm. Thea Segall fotografija.

Gyvenimas, aplink karaliaujant estetikai

2018 m. Venesuelos naujienų portale El Nacional publikuotame straipsnyje pasakojama apie menininką. Autorius, Humberto Valdivieso, rašytojas, pasakoja apie skulptorių – savo draugą, ir nupiešia gyvą jo paveikslą. Miguelis Sanoja kitiems sudarydavęs paslaptingo ir tylaus žmogaus įspūdį.  Jo vokietė žmona Lis, „Felikso“ meno galerijos savininkė, priešingai - buvo itin kalbi, ekstravertė.  Judviejų namai buvo vieta, kur karaliavo estetika. Gyveno su žmona apsupti persiškų kilimų, kolonijinio stiliaus detalių, religinių objektų. Meno kūrinių daug nebuvo, tačiau būta, pavyzdžiui stalo laikrodžių, senovinių chronometrų kolekcijų, laikomų dailiose dėžėse. Miguelis Sanoja išties turėjo aistrą praeičiai, ir buvo savotiškas „metraštininkas“, kolekcionierius. Pilnam paveikslui - įsivaizduokite fone skambančią klasikinę muzika. Paties Miguelio Sanojos darbų namuose nebuvo nė vieno. Tik gyvenimo pabaigoje, žmonos prašymu  vienas jo kūrinys „apsigyveno“ namų terasoje.

Menininko namuose pokalbiams apie meną, literatūrą, muziką, rinkdavosi draugai - tarp jų poetės Ida Gramcko (1924-1994) ir Elizabeth Schön (1921-2007), menininkės Elsa Gramcko (1925-1994) ir Luisa Richter (1928-2015), sopranas Morella Muñoz (1925-1995), fotografė Thea Segall (1929-2009), meno kritikai Axel Stein ir Juan Carlos Palenzuela.

Miguelis Sanoja mėgo knygas – labiausiai istorijos, meno, religijos, mitologijos ir senovės civilizacijų temomis. Mėgo keliauti. Mylėjo savo dėstytojo darbą. Ir turėjo keistą susižavėjimą katėmis.

Menininkui mirus jo žmona išvyko į Vokietiją, kartu su ja iškeliavo ir Miguelio Sanojos kūriniai.

Gentinės figūros, bylojančios apie baisią miesto žmogaus vienatvę

Miguelis Sanoja itin domėjosi Centrinės Amerikos meno istorija,  tačiau taip pat ir Vakarų Europos menu. Jo darbų tematika įvairi, tačiau išryškėjantis nuolatinis motyvas – skirtingai interpretuojama žmogaus forma, ir skirtingos žmogiškos būsenos. Beveik visi menininko darbai buvo vienintelės versijos.

Miguelio Sanojos darbai – dažnai žmogiškos, androginiškos figūros, iš kurių tarsi sklinda kažkas itin paslaptingo. Kai kuriuose darbuose esama lyg ir kovos dėl pusiausvyros, čia naudojama trapecija, arba lankas. Nuolatinis elementas menininko kūryboje – lyg medžiaga, lyg tvarsčiai; figūros atrodo kaip mumifikuotos. Itin svarbu patinos, kurias menininkas ruošė pats, naudojimas paviršiui padengti, išgaunamos tekstūros. Šios “būtybės”, regis, meditatyvioje būsenoje, nuolankiai priima savo likimą. Viena vertus, gentinės (šis žodis menininko naudojamas ir pavadinime), bendruomeninės figūros atskleistos lyg ir prieštaravime – atrodo bylote bylojančios apie savo apleistumą, apie baisią miesto žmogaus vienatvę.

1994-aisiais poetė Ida Gramcko rašė: „Nukreipdamas į tolimas technologijos nepaliestas vietas, Sanoja kuria savo „gentį“, kūrinius, kurie priverčia mus išgirsti smarkius tūkstantmečius vėjus, karingus ir alkanus vilkų būrius, vestales, klūpančias prieš prisiimtų nekaltybės saitų didybę, menančių apie nuožmų susirėmimą, genties vyriausiojo rankai siekiant juos nutraukti.“

Venesualietis meno rezidencijoje Lietuvoje – čia pirmąkart jam teko matyti sniegą

1998 metais į Lietuvą atkeliavusi Miguelio Sanojos skulptūra papildė kuriamą Europos parko muziejaus po atviru dangumi ansamblį, o jos anuomet atvykęs pasižiūrėti Venesuelos menininkas taip pat pamatė ir sniegą – pirmąkart savo gyvenime.

Miguelis Sanoja Europos parke, 1998 m. Gintaro Karoso nuotrauka

Europos parko atsiminimų knygoje liko Miguelio Sanoja ranka rašytas įrašas:

„Brangūs Gintarai ir Lina, sveikiname jus ir visą Europos parke dirbantį personalą už didžiulį nuveiktą darbą. Parkas užims vietą mūsų prisiminimuose, kaip ir „Sergėtojas“ reprezentuos mus skulptūros pasaulyje Lietuvoje. Iš anksto labai dėkingi, Lis ir Miguel, 1998.“

Miguel Sanoja (Venesuela). Sergėtojas, 1998 m. Europos parkas. Gintaro Karoso nuotrauka

Bronzinis „Sergėtojas“ – Venesualiečio atvežtos Pietų Amerikos meno kultūros dalelė Europos parke. Tai skulptūra iš Miguelio Sanojos darbų serijos pavadintos „Gentiniai“. Kaip ir kiti jo darbai, kūrinys pilnas didingumo, protėvių dvasios. Pats menininkas sakė, kad bendraudavo su kūriniu jo atsiradimo procese, taip lyg įkvėpdamas jam gyvybės. Šis bendravimas su bronza, formos gryninimas ir tobulinimas – tai niekada nesibaigiantis ieškojimas. „Sergėtojas“ lyg kviečia atsigręžti į tolimą praeitį, priverčia žiūrovą labiau pajusti laiko tėkmę, ir leidžia paslapčiai apgaubti vaizduotę.

Vilma Dečkutė Žukauskienė